Nežudyk strazdo giesmininko (3-ioji laida)

„Nežudyk strazdo giesmininko“ – knyga, kuri 1961-ais metais buvo apdovanota Pulicerio premija, ir net prabėgus daugiau nei pusei amžiaus vis dar jaudina skaitytojus ir išlieka aktualia. Jos autorė Harper Lee išleido vos du romanus, tačiau literatūros pasaulyje paliko ryškų pėdsaką. Leidinys atspausdintas ant negelstančio Munken Premium popieriaus, užtikrinančio, kad šis klasikos perlas džiugins ne vieną skaitytojų kartą.

Knygos siužetas nukelia į didžiosios depresijos laikotarpį, išgalvotą Meikombo miestą Alabamoje. Istorijos pasakotoja – smalsi mergaitė Džina Luiza, mėgstanti žaisti su vyresniu broliu Džeimiu, draugu Dilu ir visada atkakliai kovojanti dėl bet kokios neteisybės.

Džinos Luizos tėvas advokatas Finčas, inteligentiškas ir išsilavinęs vyras, imasi ginti juodaodį, be jokio pagrindo apkaltintą baltosios moters išprievartavimu. Aprašomu laikotarpiu tokios bylos, deja, buvo labai dažnos. Toks advokato žingsnis pakeičia visos šeimos gyvenimą.

Finčai susiduria su itin neigiama visuomenės reakcija, kuri juos lydi kiekviename žingsnyje. Autorė Harper Lee nuostabiai taikliai sukūrė mažo miestelio atmosferą. Čia visi vieni kitus pažįsta, o nuotaika persunkta rasizmo, prietarų, paskalų ir paslapčių.

Kiekvieno sutikto veikėjo portretas – ryškus ir unikalus. Gyvumo ir paslapties istorijai suteikia ir miestelio vaikus ypač masinantis ir baimę keliantis paslaptingas kaimynas, kurio niekas nematė.

Romane „Nežudyk strazdo giesmininko“ nagrinėjamos jautrios ir skaudžios temos. Ne vien rasizmas. Paliečiami ir vaikų bei tėvų santykiai, tolerancijos, betikslio žiaurumo, prietarų, drąsos, atjautos bei lyčių lygybės klausimai. Nuoširdaus, naivaus ir stereotipų dar nepaveikto vaiko akimis vaizduojamas nepagražintas pasaulis, kviečiantis suaugusiuosius pažiūrėti į save iš šalies ir pasimokyti iš istorinių klaidų.

Nepaisant skaudulių, ši knyga spinduliuoja šiluma ir gyvenimo džiaugsmu, o pasakotojos tėvas Atikas Finčias daugeliui skaitytojų tapo moraliniu herojumi ir teisingumo pavyzdžiu.

2016-tais metais Jungtinės Karalystės bibliotekininkai įvardino romaną, kaip knygą, kurią iki mirties turi perskaityti kiekvienas suaugęs žmogus. „Nežudyk strazdo giesmininko“ įtraukta į JAV mokyklinę programą bei daugelį rekomenduojamų leidinių sąrašų.

Knyga nėra autobiografinė, tačiau ji paremta tikra istorija. Panašūs įvykiai supurtė ir autorės vaikystę. Kai Harper Lee buvo dešimt metų, jos tėvas ėmėsi ginti žmogžudyste neteisingai apkaltintus du juodaodžius vyrus. Sutampa ir daugiau įvairių detalių bei veikėjų portretų. Pavyzdžiui geriausias Džinos Luizos draugas Dilas yra paremtas vėliau išgarsėjusio autoriaus Truman Capote prototipu. Autorės kaimynystėje gyveno ir paslaptinga šeima, panaši į kėlusią smalsumą romano veikėjams.

1962-ais metais buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas, kurį režisavo Robert Mulligan. Jis pelnė tris Oskaro statulėles ir kitų kino apdovanojimų. 2003-iais metais Amerikos filmų institutas pagrindinį veikėją advokatą Atiką Finčą įvardijo teigiamiausiu XX amžiaus kino herojumi. Jį vaidino aktorius Gregory Peck.

Harper Lee (1926–2016), kurios tikras vardas Nelle Harper Lee, buvo garsi amerikiečių autorė. Rašytoja išgarsėjo romanu „Nežudyk strazdo giesmininko“, kuris pelnė prestižinę Pulicerio premiją. Autorė parašė vos dvi knygas. Antroji – „Eik ir pastatyk sargybinį“. Šis kūrinys pasakoja apie tuos pačius veikėjus prabėgus dvidešimčiai metų.

2007-tais metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George W. Bush autorę pagerbė aukščiausiu civiliniu apdovanojimu – Prezidento laisvės medaliu. Jis buvo skirtas už indėlį į literatūrą, visuomenės sveikatą ir taikos siekį.

Autorė studijų metais rašė įvairius straipsnius, vėliau dirbo redaktore. Sekdama tėvo pėdomis Harper Lee pasirinko teisės studijas, tačiau jau po pirmų metų mokslus metė, nes suprato, kad jos tikrasis pašaukimas yra literatūra ir kūryba.

Šlovę atnešęs romanas gimė rašytojos draugų dėka. Jie padovanojo vieną įspūdingiausių gyvenimo dovanų – finansinį išlaikymą metams, per kuriuos Harper Lee turėjo parašyti knygą. Būtent taip ji ir padarė. Metusi tuometinį darbą ji sukūrė romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“ ir nors kūrinys dar turėjo prasiskinti kelią iki leidėjų, jo sėkmė neabejotina.